Pačioje Vilniaus širdyje, tarp Gedimino pilies kalno, Bernardinų vienuolyno ansamblio ir Vilnelės upės yra pats gražiausias parkas – Barnardinų sodas. Istoriniuose šaltiniuose – jis minimas nuo XIII–XIV amžiaus. Tuomet čia augo šventasis miškas, kurį atėjus krikščionybei, buvo iškirstas ir padovanotas vienuoliams bernardinams. Nuo jų ir kilęs pavadinimas. Bernardinai šią vietą sukultūrino ir pavertė grožio oaze. Tačiau po 1863 m. Rusijos caras įsakė ir viskas buvo palikta nykimui.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sodas pamažu atgijo. 2013 metais buvo baigtas, sutvarkytas ir gražintas senasis pavadinimas. Dabar praeitį mena, tik senieji medžiai, o parko pasididžiavimas fontanas primena pasaką – jis įsijungia, užgroja muzika, pasigirsta daina, o šviesa įvairiomis spalvomis apšviečia kylantį vandenį.
Jei dar nematėt, būtinai nuvykit. Fontanas tai tik grožio pradžia. Šis parkas vienas mieliausių širdžiai, vos įžengus pajusite kitokią „aurą“, kuri užburia, priverčia pamiršti viską.
Lieki tik čia ir dabar.