Mūsų miško tankmėse nuo seno vaidilutės kūreno šventąją ugnį.
Žemaitijos šiaurės vakaruose, tarp Darbėnų ir Šventosios miško glūdumoje, tebestovi gražiosios vaidilutės, išmintingieji žyniai. Jie tebesaugo šventąją-amžinąją ugnį. Laikas sustojęs. Laiką sustabdė Lietuvos Baltų mitologinis parkas. Susipažinkim su juo.
Pažintis parsideda prie medinių vartų su nuorodomis į takelių pavadinimus. Keliaujant įrengtais patogiais takeliais, pabarstytais pušų spygliais iš už medžių išnyra baltų dievų skulptūros. Prie kiekvienos yra aprašymas: koks tai dievas, ką jos globoja ir kaip vaizduojamas. Pastebėjom, visi takeliai veda prie aukuro, kur vaidilutės ir žyniai saugo amžinąją ugnį. O prieš juos stovi didingasis Perkūnas dievas. Kuris, esant neteisybei, pasmerkia ir nusiunčia į vadinamąsias Dausas.
O jūs pasivaikščiokite, atsisėskite ant suolelių, įsivaizduokite Perkūną dievą, aukurą, vaidilutes, žynį… mūsų protėvių gyvenimą.